Radviliškio raj., Baisogalos vidurinė mokykla

Augalų, gyvūnų, grybų tarybos pranešimai žmonių atstovams.

5 klasė
Augalų ir gyvūnų tarybos pranešimas žmonėms:
1. Grožėkitės mumis atsargiai ir iš tolo. Mes vertiname laisvę. (Liūtas)
2. Nemedžiokite mūsų!!! (Tigras)
3. Tegul mūsų kailis šildo tiktai mus! (Puma)
4. Nekirskite miškų, mūsų namų!!! (Beždžionė)
5. Mes ne trofėjai!!! (Begemotas)
6. Kodėl mane medžiojate?!(Lapė)
7. Negriaukite mūsų namų, noriu gyventi miške!(Lokys)
8. Žmonės, negano to, kad Jūs mus spardote, mėtote, bet ir valgote mūsų kojas! Palikite mūsų kojas ramybėje!! (Varlė)
9. Kodėl mane mušate?! Aš ir be botago klausau...(Žirgas)
10. Mes gyvi padarai, elkitės su mumis gražiai!

6 klasė
Mes, augalai ir gyvūnai, labai Jūsų prašome:
1. Neterškite gamtos!
2. Nežudykite žvėrelių!
3. Tausokite augalus, miškus!
4. Globokite gyvūnėlius – ir laukinius, ir naminius!
5. Nepalikite šiukšlių!
6. Mylėkite gyvūnus, kaip savo vaikus!
7. Saugokite ne tik gyvąją gamtą, bet ir vandenį bei orą!
8. Mažiau važinėk automobiliais, daugiau dviračiais!
9. Sužinok daugiau apie mus, pamilk ir gerbk!
10. Nekankink mūsų!
11. Nenaikink nykstančių rūšių!
Jeigu Jūs viso to laikysitės, mūsų gamta gyvuos dar ilgai!

7 klasė
Priekaištai žmogui:
1. Sraigės, žiogai – svajoja pradėti judėti greičiau, kad žmogus nesutraiškytų, neleidžia gyventi soduose.
2. Vištų priekaištas – žiauriai kapoja galvas.
3. Miškų skundas, kad labai staigiai juos naikina. Medis auga dešimtmečius, o taip išretina, ištrypia, kad ateinanti karta "gaudis muses" žolėje, o ne grybaus ar uogaus. Šildytis turės skystu kūru, medžiai norėtų sulaukti senatvės, būti naudingais.
4. Sliekai – žmogus pradėjo naudoti tiek daug įvairių cheminių priemonių, kad jau sunku išgyventi žemės paviršiuje, o taip norėtųsi susmulkinti žemelę.
5. Uodai – neleidžia atsigerti pakankamai kraujo, nyksta ištisos kartos, žmogus naudoja purškalus.
Išvada: Visa gyvoji gamta tarnauja žmogui, jo gerovei, džiaugsmui, pramogoms, todėl jis beatodairiškai neturi skriausti gamtos.
Žmogau, kiekvienas augalas, gyvūnas ar net mažiausias vabalėlis nusipelnęs augti ir gyventi.
Mes tiesiog privalome saugoti tai ką turime šiame pasaulyje, kas žaliuoja, žydi, kas skrenda, bėgioja ar šliaužioja...
Mielas žmogau, apsidairyk ir pažvelk ką tau davė gamta...

8 klasė
Pranešimas žmonių atstovams:
"Žaliosios pamokos" metu mes atstovavome beždžionei, kiškiui ir lapei.
Beždžionės vardu prašome:
* kad žmonės nelaikytų beždžionių namuose.
* kad zoologijos sode nemėtytų šiukšlių, nespaudytų. Būtų gerai, kad mus laikytų ne narve, o rezervate.
Kiškio vardu prašome:
* nedeginti pievų, nes dažnai žūsta maži kiškiukai.
Lapės vardu prašome:
* nešioti dirbtinius kailius, kad būtų uždaryti lapynai, o miškuose gyvenančias lapes paskiepytų nuo pasiutligės.
Visų žvėrelių vardu prašome – nevežkite šiukšlių į mišką.
Žibutė: neraukit manęs su šaknim. Neneškite kupstais namo, neskinkite beatodairiškai mano žiedų!
Grybas: jei aš tau nereikalingas, nespardyk manęs!
Vandens lelija: neskink manęs, nenaikink!
Serbentų krūmas: nuskink uogas, nulaužyk nudžiuvusias šakas, patręšk!
Bebras: turiu statybininko įgūdžių, nors Jums tai ir nevisada patinka, nenaikink manęs!

9 klasė
Žmogau, mes tavęs prašome:
1. Nepilti gamyklos naftos į vandenį!
2. Nearti žemės arti vandens telkinių!
3. Kad būtų kuo daugiau vandens valymo priemonių, kad kuo mažiau skraidytų lėktuvų!
4. Nekirsti masiškai miškų, jų neteršti, juos aptverti!
5. Nebrokoneriauti!
6. Nežvejoti elektros įrenginiais!
7. Kad lėktuvai nebarstytų chemikalų, nemėtytų šiukšlių!
Mes, gyvūnai, galvojame, kad gamt yra visų namai, ir žmogus taip pat yra gamtos dalis.

10 klasė
Gamtos tarybos pranešimas gamtos atstovams.
Gražią, šiltą gegužės 27 dieną visų gyvūnų atstovai susirinko į susirinkimą. Jame sprendė klausimą, kaip jiems toliau gyventi. Ilgai galvoję, jie nusprendė kreiptis į žmones ir prašyti jų pagalbos ir paramos.
Pirmoji prakalbo Poliarinė meška: prašyčiau savo teršalais metirpdyti ledynų! Pagalvoti apie mus, bet kartu ir apie save.
Jos kalbą tęsė Eglė: aš, Eglė prašau, kad nekirstumėte mano giminaičių!
Prakalbo ir jūrų gyvūnų atstovas Delfinas: prašau, nedarykite pramogų mūsų nelaisvės kaina!
Taip kalbėjo ir daugiau gyvūnų. Jų gretas papildė cirko žvėrys: mes esame ne kluonai! Nesijuokite iš mūsų, o suteikite laisvę!
Toliau nusprendė ir pelytė apginti savo giminę: jau seniai aišku, kad mes protingesnės už žmones. Baikite su mumis eksperimentuoti!
Po pelytės prabilo dar smulkesnis atstovas sliekas: mes nesame kitų maistas, baikite mus kabinti ant kabliukų kaip masalą!
Sliekas nebuvo paskutinis kalbėtojas. Savo prašymą pareiškė ir lapių, ir gyvačių, ir sabalų taryba: mes gyvūnai, o ne rūbai ar iškamšos, tad prašome elgtis su mumis kaip su gyvūnais, o ne kaip su daiktais!
Ilgai dar taryba diskutavo ir rašė prašymus. Prašneko paskutinis gyvūnas (pats didžiausias, stambiausias) – dramblys: nors mes ir dideli, ir galingi, tačiau Jūs stipresni. Mes prašome – nustokite mus žūdyti dėl brangių kaulų ir ilčių.
Gyvūnų tarybos sekretorė viską surašė, patikrino ir išsiuntė žmonėms. Dabar gyvūnai tikisi, jog žmonės juos bent taip supras.

11 klasė
Aš esu krūmas.mano gyvenimas yra tikra kančia. Žmonės kerta mano giminaičius, nes mano, kad esame beverčiai. Bet negi jie nežino, kad mes esame namai įvairioms gyvūnų rūšims, ypač vabzdžiams ir paukščiams. Be to, vaikai laužo mano rankas kiekvieną kartą žaisdami. Maža to, aš kenčiu nuo šiukšlinimo. Žmonės meta šiukšles ant manęs, tarsi aš būčiau šiukšliadėžė. Todėl maldauju Jūsų taip nesielgti. Aš noriu gyventi kaip ir kiekvienas!
Šiomis dienomis žmonės elgiasi su gamta labai nepagarbiai. Jie pamiršo, kad gamta yra jų antroji motina. Kaip ežys, aš turiu kuo pasiskųsti.
Pirmiausia, daug mano giminaičiu miršta nuo gaisrų. Žmonės nesupranta, kad maži padarėliai nesugeba pabėgti laiku iš degančių plotų. Taigi žmonės neturėtų deginti žolės.
Beto aš esu gan lėtas. Taigi būčiau labai dėkingas, jei galėčiau saugiai pereiti gatvę. Vairuotojai turėtų būti supratingesni.
Kalbant apie elgesį, žmonės su manim elgiasi labai blogai. Jie nori, kad aš gvyenčiau nelaisvėje, kur aš negaunu natūralaus maisto.
Tiesą sakant, aš vis labiau esu susirūpinęs dėl savo gimtųjų namų. Miško naikinimas vis didėja. To pasekoje, greitai teks gyventi ant šaligatvio.
Aš tikiu, kad žmonės gali pakeisti šią siaubingą situaciją, savo požiūrį į tokius padarėlius kaip aš. Požiūris turėtų būti sąžiningesnis.